Lietuvos vakarų krašto dainų šventė

Lietuva garsėjo kaip dainuojantis kraštas. Su daina suaugusi Lietuvos kultūra, ji yra nuolatinė tautos palydovė, atskleidžianti jos istorinius, etninius, socialinius ypatumus, padedanti kaupti dvasinės kultūros vertybes. Gilios chorinio meno tradicijos – dainų šventės, choro festivaliai, suartina bei vienija žmones dainai, grožiui, gėriui.

Klaipėdos kraštas nuo seno garsėja savo dainų šventėmis, kurių tradicijos siekia dar XIX a. pabaigą. 1927-ųjų metų birželio mėn. 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva, atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę MAŽOSIOS LIETUVOS LIETUVIŲ DAINŲ ŠVENTĘ. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka, Šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Tokia dvasia vyko ir paskesnės – 1933 bei 1938 metų dainų šventės Klaipėdoje.

Pirmosios Mažosios Lietuvos Lietuvių dainų šventės yra davusios šio krašto lietuviams esminį savasties suvokimą, įspaudusios tautinei savimonei pasididžiavimo ir stiprybės ženklus, davusios supratimą, kad turime savo didingą Tėvynę, kad esame ori tauta, kad turime būti vieningi ir susitelkę vienos Tėvynės dukros ir sūnūs, kad esame Lietuvos kūrėjai, kad turime ją puoselėti ir saugoti, kaip tai darė mūsų protėviai.

Dainų šventės Klaipėdoje – tai pirmųjų Mažosios Lietuvos dainų švenčių tradicijų tąsa. Joms visoms būdingi bruožai – didžiulė atsakomybės dvasia, giliu patriotizmu prisodrintos ir lietuvybe alsuojančios dainos, apdainuojančios meilę savam kraštui ir jo žmonėms. Todėl, visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Pokario metais dainų šventes mieste rengė Klaipėdos miesto chorvedžių būrelis (anais laikai taip vadinama „sekcija“ prie vykdomojo komiteto). O nuo 1988 metų, kai įsikūrė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, į savo rankas bendrija perėmė ir dainų švenčių rengimą. Bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena dešimtis miesto bei regioninės bei respublikinės dainų šventės, skirtos įvairioms progoms bei šio krašto iškilioms asmenybėms paminėti.

Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – per lietuvišką dainą ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Tikime, kad šiuo renginiu sustiprinsime meilę Tėvynei, pagarbą jos didingai praeičiai ir Tautos iškilioms asmenybėms bei didvyriams.

Į šiemetinę dainų šventę kviečiami meniniai kolektyvai – chorai, liaudies instrumentų ansambliai ir orkestrai, etnografiniai ir folkloriniai kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, šokių kolektyvai iš visos Lietuvos. Taigi Šventėje parmatysime platų meninės raiškos spektrą. Išvakarėse ir šventės dieną bus surengti atskiri kolektyvų koncertai miesto Atgimimo aikštėje, Klaipėdos kariliono muzikos koncertas, eitynės. Visus renginius vainikuos Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, kuri vyks 2022 m. birželio 12 d. 17.00 val. Vasaros koncertų estradoje. O po šventinės programos ketiname kartu su visais dalyviais ir žiūrovais padainuoti kartu lietuvių liaudies dainų pynę. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kur visi jos dalyviai – dainininkai, šokėjai, orkestrantai, kartu su žiūrovais įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų.

Visų Šventės rengėjų ir organizatorių vardu bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ Tarybos vardu nuoširdžiai kviečiame visus klaipėdiečius ir jų svečius, šventės rėmėjus ir dalyvius į Lietuvos vakarų krašto dainų šventę, pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir jos turtingas tradicijas.