Po ilgos, karantininės pertraukos, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ vėl sugrįžta į sceną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Programoje – PREMJERA, Vytauto Miškinio kūrinys „Erdvėja baltas laikas Lietuvos“. Tai – kantata mišriam chorui, altui solo, skaitovui, styginių orkestrui, liaudies pučiamiesiems, mušamiesiems ir styginiams instrumentams, klavišiniams (Vlado Braziūno ir lietuvių liaudies žodžiai).
Anot kompozitoriaus, choro „Ąžuoliukas“ meno vadovo ir dirigento Vytauto Miškinio: „Šiuo kūriniu norėta supažindinti klausytojus su jiems negirdėtu lietuvišku žodžiu ir penkiais Lietuvos etnografiniais regionais, jų padavimais, melodijomis. Poetinis tekstas jungiamas su gamtos stichijomis, penkios Lietuvos etninės žemės susietos: žemė su Suvalkija, ugnis su Žemaitija, oras su Aukštaitija, vanduo su Mažąja Lietuva, o penktoji, visų gaivalų pagrindas, gyvybė – dvasia – su Dzūkija. Poetas Vladas Braziūnas ėmėsi šio nelengvo darbo ir rezultatas tiesiog pranoko lūkesčius. Poetinės minties buvo apstu, o pavadinimą „Erdvėja baltas laikas Lietuvos“ inspiravo baltiškos metaforos: balta spalva senosioms tautoms, baltams, yra kažkas gera, gražu, prakilnu. Tautosakoje „baltieji broleliai“, „broliai baltakojai“, motulės „baltosios rankelės“ – artima, jauku, šviesu, viltinga… Toks dvasiškai erdvus, didelis Lietuvos laikas.“
Koncerte išgirsime ir Kauno styginių orkestrą „Varpelis“ (vadovas Povilas Grigas), „Ąžuoliuko“ skudučių ansamblį, V. Braziūno eiles, skaitomas aktoriaus Vlado Bagdono, alto solo atliekamą „Ąžuoliuko“ choristo Mato Kiečio, Aistę Bružaitę (kanklės), Egidijų Ališauską, Arūną Lunį ir Algirdą Jedemskij (liaudies pučiamieji), Titą Gedvilą, Saulių Auglį bei Eveliną Sulikaitę (mušamieji), Rimvydą Mitkų (klavišiniai).